Dešimt litų ir fingalas.

Stovimia turgelyje dairomės ar kas ką įdomaus atsinešes yra. Neužilgo netoliese pamatome pažįstama vertelga kur stovėdamas turgelyje visus nepatyrusius prekeivius mulkina bei apgaudinėja. Superka iš jų viska vertingo beveik už dyką, o paskui parduoda viska už gražius pinigėlius. Žiūrim taip žiūrim kitaip kažko šiandien vertialga labai jau nekokios formos yra iš pat ankstyvo ryto. Stovi tylus snuki susukias didelius juodus akinius ant nosies užsidėjes. Kažko neaktyvus, o seniau lakstydavo per visus kaip pasiutęs prekias žiūrinėdamas. Po gero pusvalandžio iš vieno verteigos sužinome,kad tas verteiga vijurkas praeitą turgelį gerai gavo į aki nuo dviejų melinanosiu. Mačiusieji įvykį pasakojo, kad atėjo prie verteigos du slivukai pamelinavia gerai alumi kvepėdami ir kažką pasakė, o tas juos nafig pasiuntė atseit pardavė lai dabar nagu sau negraužia. Atseit reikėjo galvot tada,kai pardavinėjo savo prekę. Tie du slivukai dar daugiau pamelinavo ir nieko nelaukdami vertelgai taip kalė trumpa boksa į akį kad tas net nuo savo kėdės nuvirto kojas į viršų užvertęs.O slivukai nusispjovė ant jo prekių nustraksejo senojo turgaus link. Paskui sužinojom,kad vertialga iš slivuku nupirko už beveik centus dešimt smetonos litų geram stovyje. O po kiek laiko slivukai sužinojo tikra kaina monetos ir atėjo prasit geruoju,kad atiduotu ja atgal.O vertialga jiems figa parodė ir kuo toliau riebeis žodžiais pasiuntė tuos du slivukus užtai ir gavo į akį gera dideli mėlyna fingala. Tądien turgelyje daug ko įdomaus nepamatėm ar nupirkom neužilgo pradėjo linoti ir visas turgelis bei visi pirkėjų klientai išsilakstė po namus.
Šiuo metu galerijoje nieko nėra. Užsukite vėliau.